Bjaurūs lyderystės mitai
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Un siunčia savo seserį į olimpines žaidynes“ – kalbėjo žinių portalai. Jis lyderis? Rimtai? O gal diktatorius? Kokia vis tiktai plati lyderio sąvoka… O gal šitą žodį netinkamai naudojame?
Kalbuosi su Igoriu, Ukrainos karininku, jis ką tik grįžo iš „anti-teroristinės“ operacijos. Sakau, - "Kaip pas jus reikalai su lyderyste? Ar ji fronte greičiau išryškėja, ugdosi?" Jis sako, - "Su lyderiais sunku dirbti. Turėjau porą tokių viršininkų. Jie žino visus atsakymus, kontroliuoja kiekvieną žingsnį, ir tu nuolatos esi įtampoje.“
Taigi, pirmas mitas: lyderis-Alfa patinas. Jis (arba ji) pirmas rodo iniciatyvą, dominuoja, trykšta testosteronu, greičiausiai priima sprendimus, tada juos keičia... Aplinkiniai jaučiasi gerokai atsilikę. Iniciatyvos iš jo neperimsi, jam nepatarsi. Gana dažnai jis atitiks bent kelis iš arogancijos testo punktų:
jo dienotvarkė (reikalai) svarbesnė už organizacijos;
su viršininkais jis elgiasi kitaip, nei su pavaldiniais;
jis nemaloniai kritikuoja kitų idėjas viešai (pvz. susirinkimuose);
jis nepriima konstruktyvaus grįžtamojo ryšio (arba net neišdrįsti jo teikti);
jis pabrėžia savo padėtį, priversdamas kitus jaustis žemesniais.
Jei jis surinko visus penkis „Taip“ – tuomet atsargiai! Jis – toksiškas, ir žmonėms reikėtų laikytis nuo jo nuošaliau.
Toliau – lyderio-Herojaus mitas. Pagal šį mitą lyderio vardo nusipelno tik tas, kuris padarė reikšmingą žygdarbį. Šie lyderiai pasirodo Google vaizdų paieškoje - politikai, dvasininkai, verslininkai ir maištininkai. Pagal šį mitą paprastesnis žmogus net teoriškai negali būti vadinamas lyderiu, nes „ne jam nuveikti tokius darbus ir patraukti žmonių mases“. Todėl net geriausias mokytojas, kurį prisimeni, arba treneris, padaręs įtaką tavo gyvenimui, arba vadovas, su kuriuo dirbtum ir be atlyginimo, neturi teisės būti lyderiais. Vienintelis kelias jiems pasižymėti – rimta krizinė situacija – gaisras, plėšikai, potvynis ar karas. Ten jie galės ką nors išgelbėti ir tapti herojais. Tada pateks į televiziją, ir, štai – pripažintas lyderis.
Trečias mitas - „Lyderiu gimstama“. Ne taip senai identiškų dvynių tyrimai įrodė, kad egzistuoja toks „lyderystės genas“. Galite išsitirti – šis genas vadinasi rs4950. Jei jį turite – sveikinu, 30 procentų darbo padaryta (pasak tyrimo). Net nesistengdamas, būsi 30% pranašesnis lyderis už šio geno neturinčius. Taigi, trejetas dešimtbalėje sistemoje - garantuotas. O daugiau - priklausys nuo įdėto darbo. Lygiai to paties pasieks ir kiti, neturintys rs4950 geno, tik jiems bus trečdaliu sunkiau. Tai vis tik „Gimstama ar tampama“ siūlau keisti į „Visi gali, tik kai kuriems reikės daugiau pastangų“.
Pabaigai – ne mitas, o mąstymo klaida. Dažnai nauji vadovai labai susirūpina savimi. Kaip čia dabar tapti lyderiu? Kaip parodyti savo valdžią, ar kalbėti storu balsu, ar didinti atstumą nuo pavaldinių? Jei, pavyzdžiui, gydytojas nuolat galvotų: „Ar aš esu gimęs gydytoju, ar ne? Ar elgiuosi tikrai gydytojiškai? Ar aš kitiems atrodau, kaip gydytojas?". Kiek tai būtų naudinga pacientui?
O gal naudingesnė būtų vienintelė mintis „Kaip galėčiau kuo geriau padėti ligoniui (darbuotojui, pavaldiniui, klientui)?“ Tada natūraliai reikėtų stengtis dirbti geriau, žinoti daugiau, bendrauti maloniau. Tokiu keliu ateina paprasta, ilgalaikė ir nuoširdi lyderystė, ir ji ateina savaime.
